šnekta

šnektà sf. (4) Š, Rtr, FrnW; L žr. šneka: 1. Pls, Sn Toj [lietuvių] šnektà viena turi būt, o čia kas vieta verčia ir verčia (skiriasi tarmės) Drsk. Jau čia šnektà senoviška Graž. Seni žmonės prijunkę prieg tokios šnektõs Rtn. Už ką tavo dukrelė mokinas svetimas šnektas KlvD352. ║ ^ Gema žmogus be šnektõs ir numiršta be šnektõs Drsk. 2. R, MŽ, KI522, LsB543, DŽ, NdŽ, KŽ Tai tokia šnektà K. Didė šnekta N. Šnektà pasibaigia mano (sunku kalbėti): seku seku [pasaką], paskui gi be kvapo jau lieku Plv. Ji neaiškiai šneka, o tos šnektõs daug turia Bt. Vienu žodžiu, anam ta muno šnektà i nepatiko Sd. Kokia čia dar gali būt šnektà apie tai! Vs. Nesusgaudau, kokia gi jau čia tavo šnektà Mtl. Ans žmogus iš tos šnektõs nusigando Sch162. Kaip man rodosi, tamistai patinka mano šnekta Rp. Et, mažo vaiko šnẽktą šneki! Lp. Ir sumainė žiedelius su jauniausia mergele, sušnekėjo šnektelę visam amželiui rš. Kokią jūs šnektą (pasakymą, posakį) turit žemėj Izraėl? RBEz12,22. ^ Vienas žodis ne šnekta, vienas vyras ne talka LTR(Brž). Par ausis vienas žodis, o par burną cielai nedėliai šnektos LTR(Vdk). Su tokia šnekta gali vištums pamokslus sakyti LTR(Vdk). Kame dvi bobos, te šnẽktos An. Iš kvortų didelė šnektà, o maža nauda Kdl. Kad tau liežuvis atmieltų už tokią šnẽktą! Lš. ║ Paslinkti reik šnekėti, o taip nėra šnektõs Všv. Atsinešė butelį – šnektõs daugybė Rdn. Aš neturiu su tavim jokios šnektõs (nenoriu su tavim kalbėti)! Lp. In jokias šnektàs jis nesileidžia: eik prie darbo, i gana Prn. Jiem šnektõs tai galo nėr Ob. Šnekam šnekam ir tuoj šnektà nuejom gult Lp. Linksmas šnektàs kalbėjo Tlž. Štai svečiai tuojaus, išmaukę didelę bačką, būriškas ir kiauliškas šnektàs prasimanė K.Donel. ║ Šnektos netekom MŽ, N. Eik jau eik – šnẽktą rado! Kt. Jam vis kad būt nauja šnektà, naujas darbas – nerimsta Klt. Velnio, ne šnektõs turi su anum, ne nieko Krš. ^ Šnektus šnẽktą, darbus darbą randa Dkš. Šnekta šnektą atveda LTR(Vs), Klvr. Šnektà šnẽktą parveda Lp. 3. Toki šnektà liuob būti: naktovidė[je] liuob parlėkti toks baltas [kaukas] Šv. Tik tokia šnektà – čia nieko nepadarysi, neatpūsi šalčio Krš. Senų žmonių šnektà: prašyk lytaus pryš Joną – neišprašysi; po Jono i viena boba išprašo Vn. Nepadyvyk tokios šnektõs: „vyrelis – dvarelis“ DūnŽ. Toki tatai šnektà buvo, ka ten nekrikštytos dūšios Lpl. Šnektà buvo aple tus žiburelius Gd. Šnẽktą [apie vaiduoklius] atamenu, bet pati nežinau Kvr. Tai tep iš šnektõs išejo Lzd. Yr šnektà toki, kad priš perkūniją vėžiai eina į dirvonus Varn. Ir toje šnektoje yra truputys teisybės A1885,22. Nesipildo senųjų šnẽktos (spėjimai) Adm. 4. Tuoj šnẽktą atėmė – nė šnektõs, nė nieko Mrj. Dar tą patį vakarą ligonė nustojo šnektõs Gž. Be šnektõs visai Vlkv. Vakaro aštuntą valandą da su šnektà i mirė Lp. 5. Tokios greitos šnektõs, marmalas DūnŽ. Apsirgo an dantų, sunkus an šnektõs Klvr. 6. Rtr, NdŽ, KŽ, Grd Toki šnekta R¹86, N. Šnektà buvo, ka anai nebgerai DūnŽ. Į šnektàs nesidėdavo Erž. Kas apie tą kunigą šnektų̃ – žodelių, kiek vargelių Drsk. Gal čia i buvo šnektà aplei jį, ale mas nežinom Vdk. Tylėjau, nenorėjau šnẽktą leisti Rdn. Dėl žmonių šnektų tu nesirūpyk MPas. Nereikia paisyt žmonių šnektų̃ Lš. Šnektų̃ tų nespėsi klausyties Krš. Šnektų̃ nesklausyk – svietas mala! Drsk. Bobų šnẽktos: tas taip, tas kitaip – i kišas! Krš. Šnektà šneka, kad jis ėjo per rubežių, ale mes nematėm Všt. 7. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ patarmės atšaka: Tarmė skirstoma į patarmes, patarmės į šnektas, šnektos į pašnektes rš. Pakraštinės šnektos sparčiai nyksta LD28. Kaip aukštaičių, taip ir žemaičių patarmės savo keliu suskilo ing daugybę šnektų K.Būg. Pietų žemaičių raseiniškių Kelmės šnekta KlbXIV145. Po mūs šnẽktai dirgėlė, i gana Klvr. 8. NdŽ tarmė.

◊ nėrà [ir] šnektõs; nė̃ šnektõs [nėrà, negãli bū́ti] neverta ir kalbėti, negalimas dalykas: Kur dešimtį mokės, nė̃r šnektõs – tris rublelius! DūnŽ. Jie [to nedarys], nė̃ šnektõs nė̃r Brt. Nė̃r i šnektõs, turės atsilyginti! Rdn. Apie skaitymą šitokiuose oruose negalėjo būti nė šnektos rš.